Burkina Faso tyrinėjimas: žvilgsnis į Vakarų Afrikos širdį

Geografija ir klimatas

Įsikūręs Vakarų Afrikoje, į šiaurę nuo Ganos, Burkina Fasas yra šalis, neturinti prieigos prie jūros, turinti sudėtingą geografiją ir klimatą, formuojantį jos gyvenimo būdą. Tauta užima 274 200 kvadratinių kilometrų plotą, o žemė sudaro 273 800 kvadratinių kilometrų, o vandens telkiniai sudaro likusius 400 kvadratinių kilometrų. Ji dalijasi 3 611 km sausumos sienomis su šešiomis šalimis: Beninu (386 km), Dramblio Kaulo Krantu (545 km), Gana (602 km), Maliu (1325 km), Nigeriu (622 km) ir Togu (131 km). Nepaisant įvairių kraštovaizdžių, šalis neturi pakrantės, išskiriančios ją iš kai kurių kaimynų.

Burkina Faso klimatas yra padalintas į tris skirtingas zonas. Pietinėje pusėje yra karštas atogrąžų savanos klimatas su trumpu lietaus sezonu, pereinantis į atogrąžų karštą pusiau sausą stepę, būdingą Sahelio regionui šiaurinėje pusėje, ir nedidelę karštą dykumos zoną pačioje šiaurėje, besiribojančią su Sacharos dykuma. Ši klimato zonų įvairovė prisideda prie įvairių žemės ūkio ir gyvenimo sąlygų šalyje.

Burkina Faso reljefui dažniausiai būdingos plokščios ir išskaidytos, banguotos lygumos, su kalvomis, esančiomis vakaruose ir pietryčiuose. Tauta išsidėsčiusi plačioje plynaukštėje, kurioje yra savannų, kurios šiaurėje yra žolingos, o pietuose palaipsniui pereina į retus miškus. Žemiausias Burkina Faso taškas yra Mouhoun (Black Volta) upė 200 metrų virš jūros lygio, o aukščiausias taškas yra Tena Kourou, siekiantis 749 metrus.

Gamtos ištekliai ir žemės naudojimas

Burkina Fasas yra aprūpintas įvairiais gamtos ištekliais, įskaitant auksą, manganą, cinką, kalkakmenį, marmurą, fosfatus, pemzą ir druską. Šie ištekliai vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, ypač auksas, kuris yra pagrindinis eksporto produktas. Žemė daugiausia naudojama žemės ūkiui: 44,20 proc. yra žemės ūkio naudmenos, o 19,30 proc. – miškai. Nuo 2016 m. apie 550 kvadratinių kilometrų žemės buvo drėkinama, remiant tokių kultūrų kaip medvilnė, žemės riešutai, taukmedžio riešutai, sezamas, sorgas, soros, kukurūzai ir ryžiai auginimą. Gyvulininkystė taip pat yra esminė šalies žemės ūkio sektoriaus dalis.

Gyventojai ir urbanizacija

Apskaičiuota, kad Burkina Fase, kuriame 2020 m. liepą iš viso gyvena 20 835 401 gyventojas, visuomenė yra kukliai urbanizuota. Maždaug 30,60% gyventojų gyvena miestuose, įskaitant sostinę Ouagadougou, kurioje gyvena apie 2,780 milijono žmonių, ir Bobo-Dioulasso, antrą pagal dydį šalies miestą, kuriame gyvena apie 972 000 gyventojų. Gyventojai daugiausia sutelkti šalies centre ir pietuose, kur klimatas ir reljefas yra palankesni gyvenimui ir žemės ūkiui.

Ekonomika ir vystymasis

Burkina Faso ekonomika yra įvairi, o žemės ūkis atlieka pagrindinį vaidmenį kartu su tokiomis pramonės šakomis kaip medvilnės pūkelių gamyba, gėrimai, žemės ūkio perdirbimas, muilas, cigaretės, tekstilė ir aukso kasyba. Šalis daugiausia eksportuoja auksą, medvilnę ir gyvulius, o Šveicarija, Indija ir Pietų Afrika yra svarbios eksporto partnerės. Importas apima gamybos priemones, maisto produktus ir naftą, o pagrindiniai importo partneriai yra Kinija, Dramblio Kaulo Krantas ir JAV.

Nepaisant gamtinių ir žmogiškųjų išteklių, Burkina Fasas susiduria su vystymosi iššūkiais, kuriuos atspindi tik 19,2 % elektrifikacijos lygis nuo 2016 m., O BVP vienam gyventojui 2017 m. buvo 1 900 USD. Šie skaičiai rodo, kad reikia toliau dėti vystymosi pastangas siekiant pagerinti Burkina Faso žmonių gyvenimo lygį ir ekonomines galimybes.

Išvada

Burkina Fasas, pasižymintis įvairia geografija, klimatu ir turtingu kultūros paveldu, liudija savo žmonių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Nepaisant iššūkių, tauta ir toliau naudoja savo didelius žemės ūkio ir mineralinius išteklius tvariam vystymuisi ir augimui. Nuolat stengdamasis elektrifikuoti, šviesti ir įvairinti ekonomiką, Burkina Fasas siekia užtikrinti klestinčią ateitį visiems savo piliečiams.

Šalies duomenys