Įvadas
Farerų salos, įsikūrusios tarp Norvegijos jūros ir Šiaurės Atlanto vandenyno, yra vaizdingas salynas, siūlantis kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių ir gyvybingos kultūros derinį. Ši salų grupė, esanti maždaug pusiaukelėje tarp Islandijos ir Norvegijos, gali pasigirti unikalia geografine tapatybe Šiaurės Europoje, kurios 1393 kvadratiniai kilometrai yra visiškai sudaryti iš sausumos, tvirto reljefo ir dramatiškos pakrantės, besitęsiančios daugiau nei 1,117 kilometrų.
Geografija ir klimatas
Farerų salų reljefas pasižymi tvirtais kraštovaizdžiais, uolėtomis atodangomis ir kukliomis viršūnėmis, suteikiančiomis baimę keliantį foną tiek gyventojams, tiek lankytojams. Aukščiausia viršukalnė Slaettaratindur siekia iki 882 metrų, iš kurios atsiveria panoraminiai vaizdai į aplinkinę jūrą ir salas. Nepaisant šiaurinės padėties, šiaurės Atlanto srovės dėka salos patiria švelnias žiemas ir vėsias vasaras. Tačiau oras dažnai būna debesuotas, o dažnas rūkas ir vėjas formuoja išskirtinį salų klimatą.
Gamtos ištekliai ir žemės naudojimas
Farerų salų gamtiniai ištekliai daugiausia yra vandenynai, o žuvys, banginiai ir potencialūs naftos ir dujų ištekliai atlieka pagrindinį vaidmenį vietos ekonomikoje. Žemės ūkio naudmenos yra ribotos ir sudaro tik 2,10 proc. viso ploto, o miškų beveik nėra, jie užima tik 0,10 proc. Ši ribota žemės ūkio aprėptis atspindi salų priklausomybę nuo jūros siekiant išlaikyti ir užtikrinti ekonominę gerovę.
Gyventojai ir kultūra
2020 m. liepos mėnesio duomenimis, Farerų salose gyveno 51 628 žmonės, o didelė jų dalis gyveno Streymoy saloje, kurioje yra sostinė Torshavnas. Farerų salų gyventojai, kalbantys nacionaline farerų kalba, džiaugiasi aukšta gyvenimo kokybe– 100 proc. gyventojų turi prieigą prie elektros energijos, o BVP vienam gyventojui nuo 2014 m. siekia 40 000 JAV dolerių. Miesto gyventojai sudaro 42,40 proc. visų gyventojų, o tai rodo pusiausvyrą tarp šiuolaikinio gyvenimo ir tradicinio gyvenimo būdo.
Sostinės ir pagrindinės miestų teritorijos
Sostinė Torshavnas yra ne tik politinis ir ekonominis centras, bet ir Farerų salų kultūrinė širdis. Turėdamas maždaug 21 000 gyventojų, jis įkūnija šiuolaikinių patogumų ir istorinio žavesio derinį, būdingą salynui.
Ekonomika
Farerų salų ekonomika labai priklauso nuo žvejybos pramonės, kuri apima žuvies perdirbimą ir žuvies produktų eksportą, kuris 2017 m. sudarė 97 proc. eksporto vertės. Žemės ūkis, nors ir ribotas, prisideda prie vietinės mitybos tokiais produktais kaip pienas, bulvės, daržovės ir avys. Turizmas, amatai ir smulkių laivų remontas taip pat vaidina svarbų vaidmenį ekonominėje aplinkoje. Pagrindinės salų eksporto partnerės yra Rusija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Kinija ir Ispanija, o importas, be kita ko, daugiausia gaunamas iš Danijos, Kinijos ir Vokietijos.
Išvada
Dėl savo tvirto kraštovaizdžio, turtingų jūrų išteklių ir gyvybingos kultūros Farerų salos išsiskiria kaip unikali vieta Šiaurės Europoje. Gamtos grožio, klestinčios ekonomikos ir glaudžios bendruomenės derinys daro Farerų salas daugiau nei tik salų grupe Šiaurės Atlante; jie yra vieta, kur tradicija ir modernumas harmoningai sugyvena neprilygstamo gamtos peizažo fone.
Šalies duomenys
Šalies kodas | FO |
Regionas | Europe |
Paviršius | 1393 kv. km |
Žemės paviršius | 1393 kv. km |
Vandens paviršius | 0 kv. km |
Žemės ūkio paviršius | 2.10% |
Miško paviršius | 0.10% |
Žemiausias aukščio taškas | n/a |
Aukščiausias aukščio taškas | Slaettaratindur 882 m |
BVP vienam gyventojui | $40,000 (2014 est.) |